Autizmo spektro sutrikimo požymiai

Esant autizmo spektro sutrikimui vaikams pasireiškia sunkumai elgesio ir bendravimo, kalbos ir komunikacijos, sensorinės integracijos ir pažintinių procesų srityse. Dirbantiems su šiais vaikais būtina įsidėmėti, kad vaikas pats negali pasirinkti, kaip elgtis, nes tai nulemia sutrikimas. Taigi, autizmo spektro sutrikimui būdingi sunkumai šiose srityse:

ELGESYS IR BENDRAVIMAS

Vaikai, turintys ASS, visą informaciją suvokia kitaip. Dėl to jie:

  • Atsiriboja nuo aplinkos;
  • Blogai suvokia priežasties – pasekmės ryšius;
  • Neįsivaizduoja arba sunkiai įsivaizduoja daiktus, nepatenkančius į jų regėjimo lauką;
  • Geriau suvokia regimąją informaciją, nes kalba dažnai jiems tėra nieko nesakantis „garsų kratinys“;
  • Pastebi atskiras detales, bet negeba jų susieti;
  • Yra nerimastingi, patiria didelę aplinkos baimę;
  • Kartais elgiasi lyg negirdėtų;
  • Pasižymi kraštutiniais verksmo, pykčio ar liūdesio priepuoliais be aiškios priežasties;
  • Ne laiku ir ne vietoje juokiasi;
  • Nepakankamai suvokia realų pavojų.

KALBA IR KOMUNIKACIJA

Daugiau kaip pusė vaikų su ASS turi kalbos sutrikimų, o kai kurie jų visai nenaudoja kalbos kaip bendravimo priemonės. Tik nedidelė dalis tokių vaikų šneka ir bendrauja. Jų kalba dažnai monotoniška, mažai emocinga. Bendraudami jie nepakankamai naudoja kūno kalbą. Vyresni vaikai nemoka palaikyti pokalbio, dažnai tegeba atsakyti į užduotą klausimą vienu žodžiu ar trumpa fraze. Vaikams, turintiems ASS, būdingi tokie bendravimo požymiai:

  • Sunkiai perteikia kitiems savo norus;
  • Negeba mėgdžioti kalbos, gestų, veido išraiškos;
  • Nesuvokia, kad kalba – bendravimo priemonė;
  • Negeba palaikyti pokalbio;
  • Turi neįprastų pomėgių;
  • Sunkiai įsijungia į bendrą veiklą, pereina iš vienos veiklos į kitą;
  • Atkakliai siekia daryti tai, kas patinka ar domina, neatsižvelgdami į kitų norus ir poreikius;
  • Kartais vartoja antrąjį ar trečiąjį asmenį, kalbėdami apie save.

SENSORINĖS INTEGRACIJOS SUTRIKIMAI

Žmonės pasaulį pažįsta liesdami, matydami, girdėdami, uosdami ir ragaudami. Visa ši informacija gaunama per sensorinę (jutiminę) sistemą. Be to, suvokti pasaulį padeda veikla ir judesiai. Sensorinė integracija – tai neurologinis procesas, kurio metu priimama informacija iš jutimų. Ji labai susijusi su žmogaus gyvenimu. Būtent dėl jos vystosi kūno ir akies bei rankos koordinacija, žmogus suvokia daiktų santykį erdvėje, mokosi atsiminti ir kalbėti, planuoja judesius ir veiklas, išmoksta skaityti, rašyti, mąstyti, kontroliuoja savo elgesį įvairiose situacijose. Vaikai su ASS visą informaciją, ypač gaunamą per klausos ir lytėjimo organus, priima kitaip. Jiems būdingi tokie sutrikimai:

  • Dažnai girdi ne tik tai, ką sako pedagogas, bet ir visus tuo metu aplinkui skambančius garsus. Todėl jie tampa neramūs, negali susikaupti, dengiasi rankomis ausis, sunkiai orientuojasi aplinkoje;
  • Net galėdami matyti, jie stengiasi visus daiktus paliesti. Jie gali nepastebėti tokių svarbių dalykų, kaip žmogaus veido išraiška, gestai ar net rašytinė instrukcija;
  • Uosto daiktus. Kartais nemalonūs kvapai jiems patinka labiau negu malonūs;
  • Valgo tik tam tikros temperatūros, skonio, konsistencijos, atitinkamai patiektą, maistą. Dažnai patinka labai aštrus arba karštas maistas;
  • Ragauja nevalgomus daiktus.

PAŽINIMO PROCESAI

Pažinimas dažnai susijęs su sensorinės integracijos problemomis. ASS turintiems vaikams būdinga:

  • Perdėtas ir ribojantis dėmesys detalėms;
  • Prasmės suvokimo sunkumai;
  • Ribotas gebėjimas atskirti esminius dalykus nuo antraeilių;
  • Ribotas daiktų ir veiksmų tarpusavio ryšio suvokimas;
  • Sekos suvokimo ir veiklos organizavimo sunkumai;
  • Negebėjimas vienu metu skirti dėmesį daugiau nei vienam dalykui;
  • Įgytos patirties ir išmoktų įgūdžių analizavimo ir apibendrinimo sunkumai, negebant viso to perkelti į kitą aplinką ar veiklą;
  • Dėmesingumo ir susikaupimo stoka;
  • Negebėjimas sujungti kelių idėjų ar sąvokų (ypač jeigu jos prieštarauja viena kitai);
  • Savęs ir kitų suvokimo sunkumai;
  • Ribotas interesų ratas.

Pažink, suprask, padėk: ugdymo strategijos dirbantiems su ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikais, turinčiais autizmo spektro sutrikimų. Loreta Grikainienė, Ingrida Liaudeneckienė, Aušra Lukšienė, Toma Malvicė. – Vilnius: L. Grikainienė. – 40 p.

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras
Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyrius

Ateities g. 44, 06329 Vilnius

+370 677 58544, +370 5 2484100

info@srvks.lt, rastine@lasuc.lt

www.srvks.lt, www.lasuc.lt