POZITYVAUS ELGESIO PALAIKYMO IR INTERVENCIJŲ SISTEMOS PRAKTIKOS, PADEDANČIOS ORGANIZUOTI MOKINIŲ UŽIMTUMĄ KALSĖJE 

Renata Greimaitė, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių centro Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyriaus specialioji pedagogė

          Nors mokslo metai jau eina į pabaigą, svarbu apmąstyti, kaip sekėsi surasti tinkamą būdą bendrauti ir ugdyti mokinius, sukurti įkvepiančią aplinką, kurioje visiems mokiniams ir mokytojui būtų gera. Mokytojas turi ne tik perduoti informaciją, bet ir skatinti mokinius augti, tobulėti. Tam, kad mokyklos klasė virstų ateities lyderių kalve, būtina kurti sąlygas, kuriose mokiniai išliktų motyvuoti ir aktyviai įsitrauktų į veiklas. Įgyvendinus Pozityvaus elgesio palaikymo ir intervencijų sistemą (toliau – PEPIS) klasėje, galima sukurti palankias sąlygas ne tik mokytis, bet ir padėti mokiniams subręsti emociškai ir tapti socialiai atsakingiems.
Kviečiame susipažinti su PEPIS klasės valdymo praktikomis, kurios padės ne tik sėkmingai organizuoti klasės veiklą įvairių poreikių mokiniams, bet ir sumažinti įtampą. 2018 m. atnaujintoje klasės valdymo įsivertinimo priemonėje (Simonsen, Fairabanks, Sugai) įtrauktos penkios klasės valdymo strategijos.
          1. Nuspėjamos klasės tvarkos maksimalus organizavimas
          Klasės fizinė aplinka
• Klasės fizinę aplinką mokytojai paruošia taip, kad pertraukų metu mokiniai mažiau būriuotųsi vienoje vietoje; pagal galimybes, atlaisvina klasės erdvę nuo nereikalingų daiktų (pvz., išneša nenaudojamus stalus, spinteles); atkreipia dėmesį į baldų išdėstymą klasėje – ar mokiniai gali laisvai judėti, ar erdvės mokiniams ir mokytojai klasėje tinkamai įrengtos (pvz., tikslinės poilsio ar veiklų zonos, pritaikyta vieta mokiniui, turinčiam įvairiapusį raidos sutrikimą);
• Paveikslėliais, nuotraukomis, užrašais pažymi skirtingas mokinių veikloms skirtas vietas, pavyzdžiui, ,,Stalo žaidimai“, ,,Klasės biblioteka“; stalčius, lentynas, dėžutes su priemonėmis taip pat pažymi įvairiomis nuotraukomis ar užrašais, pavyzdžiui, „spalvotas popierius“.
          Tvarka klasėje. Jos organizavimas ir mokymas
Mokytojai, kurių klasėje tvarką užtikrina aiškios ir struktūruotas veiklos, padeda mokiniams lengviau susikoncentruoti ir įsitraukti į veiklas klasėje, nes sukurta tvarka paaiškina ar primena mokiniams veiklas ir jų atlikimo sekas, ypač tai aktualu mokiniams, turintiems įvairiapusį raidos sutrikimą. Mokytojas numato ir taiko universalaus dizaino mokymuisi (toliau – UDM) pricipus, daugiau dėmesio skiria vizualiniam pastiprinimui:
• žodinę informaciją užrašo;
• raštu, vaizdu pateikia visos klasės dienotvarkę, pamokos struktūrą;
• tvarką klasėje aprašo, iliustruoja. Tai padeda visiems mokiniams lengviau suprasti ir įsiminti.

1 pav. Klasės tvarkos

          Kiekvienas mokytojas kuria klasės tvarką atsižvelgdamas į mokytojos ir mokinių poreikius (žr. 1 pav.):
• atėjimas į klasę / išėjimas iš klasės;
• tinkamas mokytojo dėmesio atkreipimas;
• perėjimas nuo vienos veiklos prie kitos;
• darbas grupėse,
• dalyvavimas mokyklos šventėse;
• ėjimas į biblioteką;
• dalyvavimas išvykose;
• ėjimas į tualetą (pvz., kiek kartų mokinys gali eiti per pamoką į tualetą, kaip elgiasi tualete ir t. t.);
• sustojimas į eilę;
• ėjimas į valgyklą (pvz., maisto pasirinkimas valgykloje, indų nusinešimas ir t. t);
• kaip organizuoti pasiruošimą pamokai (pvz., ar pamokai mokiniai ruošiasi prieš skambutį į pamoką, ar pamokai prasidėjus);
• kaip išdalinti, surinkti mokymo priemones (pvz., įtraukti vaikus į veiklas);
• kaip pereiti iš vienos patalpos ar veiklos į kitą (pvz., iš klasės į sporto salę, į valgyklą, biblioteką);
• kaip prieiti prie mokymosi priemonių (pvz., iš kur ir kaip savarankiškai pasiimti trūkstamas priemones);
• kaip paprašyti pertraukos, pagalbos ir kt. (žr. 2 pav.).

2 pav. Priemonė pagalbai paprašyti

          Atsižvelgus į mokinio, turinčio įvairiapusį raidos sutrikimą, trūkstamus įgūdžius, galima kurti individualią mokinio veiklos tvarką (pvz., iliustruotą / užrašytą pamokos pasirengimo / užbaigimo tvarką). Anot Cook O’Toole (2013), galima parengti individualios veiklos įvairiausių scenarijų knygelę, kaip antai: ,,Kaip elgtis pamokoje“, ,,Ką daryti atvykus į mokyklą ryte“ arba ,,Kaip elgtis per pertraukas“. Žemiau pateikiama nuoroda, kur galite rasti Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyriaus logopedės Loretos Grikainienės parengtus tokių galimų scenarijų pavyzdžius, pritaikytus mokinių, turinčių įvairiapusį raidos sutrikimą, poreikiams:
https://srvks.lt/edukacines-patirties-bankas/socialiniu-igudziu-ugdymas/ 

          2. 3-5 mokinių elgesio taisyklių viešinimas, mokymas, stebėsena, analizė bei skatinimas
• Taisykles vizualizuojame. Užrašytą bei iliustruotą informaciją mokiniai geriau prisimena.
• Taisyklių mokome, paaiškiname bei parodome, kur, kada ir kokio elgesio tikimės iš mokinių, primename prieš pamokas / veiklą.
• Pasikeitus veiklai ar padaugėjus iššūkių keliančio elgesio atvejų, iš naujo primename, parodome mokiniams, kokio elgesio tikimės tam tikroje aplinkoje.
• Atidžiai stebime mokinius, pastebėję tinkamą mokinių elgesį pagiriame ir paskatiname žodžiu ar gestu, o kai suklysta, pataisome ir primename, kokio elgesio tikimės.
          3. Mokinių galimybės teisingai atsakyti ir dalyvauti pamokoje didinimas
• Taikome kuo įvairesnius mokymo būdus, priemones ir taip padedame įsitraukti bei kiekvienam mokiniui pamokoje turėti galimybę atsakyti ir dalyvauti pamokoje. To siekiame taikydami moksliškai pagrįstas praktikas (pvz., UDM).
• Įtraukiame įvairius apklausos būdus: individualų, grupės, visos klasės.
• Atsakymus mokiniams leidžiame pateikti žodžiu, raštu, gestai. Sudarome sąlygas mokiniams (raštu, žodžiu, atsakinėjant choru, gestais) pademonstruoti savo žinias.
• Mokiniams, turintiems įvairiapusį raidos sutrikimą, dažnai kyla sunkumų įsitraukti į veiklas, suprasti ką ir kada reikia daryti, todėl galima parengti užduoties analizę ir nurodyti visus žingsnius, kuriuos mokinys turi atlikti (žr. 3 pav.).

          4. Strategijų, kurios skatina tinkamą mokinių elgesį, taikymas
Skatindami tinkamą mokinių elgesį klasėje bei jį palaikydami pasitelkiame įvairias moksliškai pagrįstas metodikas, praktikas, strategijas. Tai gali būti:
• klasės taškų sistema, dar kitaip vadinama žetonų ekonomika.
• konkretaus elgesio pagyrimo strategija;
• pozityvaus pasisveikinimo prie durų strategija;
• grupinės priklausomybės ar kitos strategijos.
Mokiniams, turintiems įvairiapusį raidos sutrikimą, puikiai tinka žetonų ekonomikos strategiją. Ją galima taikyti ne tik, kad palaikytume tinkamą elgesį, bet ir kaip intervenciją mokant tinkamo elgesio. Plačiau apie strategiją skaitykite čia: https://srvks.lt/wp-content/uploads/2022/12/Pastiprinimai.-Zetonu-ekonomika-1.pdf
Pagirdami stipriname tinkamą mokinių elgesį klasėje. Dažniau pagiriame konkretų elgesį (keturi teigiami pagyrimai ir viena pastaba), t. y. kiekvienai pasakytai pastabai, kaip atsvarą, pasakome keturis pagyrimus. Svarbu paminėti, kad, siekdami teigiamo kontakto klasėje, siekiame pagirti visus mokinius. Jei mokinio elgesys koreguojamas dažniau nei kitų mokinių, tuomet toks mokinys gali būti pagiriamas 5:1 santykiu.
Numatome, kaip dažnai taikysime socialinius paskatinimus ir nepamirštame, kad tinkamo elgesio skatinimas veiksmingas, kai jis suteikiamas iškart mokiniui pademonstravus tinkamą elgesį.
Išmokstame ramiai ir pagarbiai reaguoti į mokinio klaidas, jam suklydus nepamirštame savireguliacijos strategijų, mokome jų, o ypač tuos mokinius, kurie dažniausiai patiria sunkumų tinkamai reaguodami į padarytas klaidas. Prireikus taikome nusiraminimo strategijas (pvz., „Ar svarbi mano problema?“).
          5. Reagavimo į iššūkių keliantį elgesį strategijų taikymas
• Konkrečiai, tikslingai ir glaustai taisome mokinių elgesio klaidas. Suteikiame mokiniui tiesioginį atgalinį ryšį, pavyzdžiui, ,,Prisimink, ką reikia daryti, jeigu nori paklausti?“.
• Vengiame viešų pastabų konkretaus mokinio poelgio atveju, geriau privačiai pasakome apie nepageidaujamą elgesį, paaiškiname, kaip tinkamai elgtis.
• Taikome nesąlygotą pastiprinimą, nepriklausomai nuo mokinio elgesio ar veiksmų. Šią strategiją naudojame siekdami pakeisti iššūkių keliantį elgesį ir skatindami norimus elgesio pokyčius, pavyzdžiui, dažniau per pamoką sustojame ir užkalbiname mokinį, kuris nuolat trukdo klasei arba skiriame daugiau laiko individualiai veiklai su šiuo mokiniu.
Jei taikomos strategijos nesumažina iššūkių keliančio elgesio apraiškų, tuomet turėtume atlikti funkcinį elgesio vertinimą. Apie šio metodo taikymą daugiau informacijos rasite čia: https://srvks.lt/wp-content/uploads/2022/03/Funkcinio-elgesio-vertinimas-2.pdf

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras
Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyrius

Ateities g. 44, 06329 Vilnius

+370 677 58544, +370 5 2484100

info@srvks.lt, rastine@lasuc.lt

www.srvks.lt, www.lasuc.lt

G-BC3BY0ZY5